Senojo Kėdainių TAU universitete pagrindinė artėjančios vasaros tema – pažintinės kelionės. Gegužės vienuoliktajai apibūdinti tiktų Dalai Lamos žodžiai: „Nėra kelių į laimę. Kelionė yra laimė“. Šios dienos tikslas – Dotnuvos kraštas.
Pirmasis sustojimas – pačiame Dotnuvos centre įsikūrusi mums jau pažįstamo prof. Daliaus Serafino šeimos gamybinė įmonė URBANFOOD, kuri užsiima lietuviškų, ekologiškai užaugintų uogų, daržovių, prieskoninių žolelių auginimu, džiovinimu, malimu. Įmonės darbuotojai pasakojo apie augalus, ypač vertinamus liaudies medicinoje, esančius visai šalia mūsų, kurių, deja, net nepažįstame. Vaikštinėjome po edukacinį lauką, vaišinomės biologiškai vertingų kruopų koše, gardindami ją įvairiais daržovių, uogų, sėklų, žolelių milteliais, gėrėme čia pat užaugintų vaistinių žolynų arbatą, braškių, aronijų sultis. Iš tikro, gavome progą pagalvoti, kad niekada ne vėlu pakeisti savo gyvenimo įpročius, patirti, kad bet kuris želiantis augalas – puikus sveikatos šaltinis.
Antrasis sustojimas – Akademijos gyvenvietė. Čia mus pasitiko dotnuviškis mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas, knygos „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“ ir daugelio kitų publikacijų autorius Rytas Tamašauskas. Pasirodo, gyvenamosios vietos pavadinimas kilo nuo 1924 – 1947 metais čia veikusios aukštosios mokyklos – Žemės ūkio akademijos. Gyvenvietė jau 1912 metais turėjo elektrinę, buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija.
Vaikščiodami senojo parko takeliais sustojome Šaulių aikštelėje prie paminklo, menančio1923 metų įvykius Klaipėdoje, padėjusius ją prijungti prie Lietuvos respublikos. Išlikęs vandentiekio bokštas, ant kurio 1956 metais per Velykas būrelis moksleivių iškėlė trispalvę. Kitas pasakojimas prie paminklo prof. Stasiui Nacevičiui, fenologijos ir daržininkystės pradininkui Lietuvoje. Susipažinome su įspūdinga Dotnuvos dvaro istorija.
R. Tamašausko pasakojimas apie Akademiją šiltas ir jaudinantis, kruopščiai surinktas po kruopelytę, kaip mozaikos dėlionė.
Atgaiva sielai buvo Akademijos mokslinės agronomės, dabar mūsų universiteto klausytojos, Irenos Gaurilčikienės, gyvenančios Vainotiškių kaime, sodyboje. Viskas čia: pievutės, skoningai įrengti gėlynai ir alpinariumai, pastatai, poilsiui skirti kampeliai ir… draugiškai nusiteikęs šeimininkų šuo sudaro nedalomą visumą. Kiekvienas radome sau mėgiamą veiklą: kas šoko, kas dainavo, kas sportavo, kas medžių pavėsyje ilsėjosi…
Šios dienos pamoka – nereikia niekur skubėti, reikia įsijausti į duotas akimirkas ir jomis pagyventi.
Vanda Petrauskienė, Senojo Kėdainių TAU klausytoja
