Kaunas taip arti, bet, pasirodo, ne viską esame aplankę, ne viską matę. Todėl pasiūlymą aplankyti Palemone esantį Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namus-muziejų, Pažaislio vienuolyno ansamblį bei VDU Botanikos sodą priėmėme su džiaugsmu. Išaušus gegužės 24-tosios rytui, autobusas, pilnas Senojo Kėdainių TAU klausytojų ir jų draugų pasuko Kauno link.
Salomėjos Nėries muziejus pasitiko medžių ošimu ir paukščių čiulbėjimu. Muziejaus darbuotojų įdomūs pasakojimai apie S. Nėries gyvenimą ir kūrybą, poetės naudoti daiktai ir baldai, rankraščiai, pats namas nepaliko abejingo nė vieno. Aplankytas ,,Lakštingalų slėnis”, kur vykdavo pirmieji ,,Poezijos pavasariai”.
Pažaislyje sužinojome, kas tie kamalduliai, iš kur jie kilę, kaip atsirado Lietuvoje ir kuo šis ordinas skiriasi nuo kitų katalikiškųjų ordinų. Pažaislio kamaldulių vienuolynas yra valstybės saugomas kultūros paminklas ir veikiantis vienuolynas. Šiuo metu jame gyvena, juo rūpinasi ir jį išlaiko Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija.
Pažaislio vienuolyno ansamblis laikomas vienu gražiausiu brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Gėrėjomės Kauno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios architektūriniu stiliumi, marmuro bei medžio dekoru, freskomis, labai primenančiomis Italijos bažnyčių freskas. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. Pažaislyje, gražioje miškingoje vietovėje prie Nemuno ant kalvos, kurią jo fundatorius LDK Didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis).
Susipažinę su vienuolyno ansamblio grožybėmis, jo istorija, buvusiais ir esamais šeimininkais, patraukėme link Kauno Marių. Įsikūrę šalia visų pamėgto paplūdimio, medžių pavėsyje, surengėme paskutinę šių mokslo metų iškylą. Dalinomės atsivežtais skanėstais, prisiminimais apie smagius kursus, renginius, išvykas, dėkojome vieni kitiems už šauniai praleistus mokslo metus.
Galiausiai, VDU Botanikos sode širdys ištirpo, pamačius rododendrų žiedų gausybę ir įvairovę. Sužavėjo įvairiausių rūšių bei spalvų erškėtrožės, oranžerijose šiltųjų kraštų augalų kolekcijos. Sodo gilumoje, prie tvenkinio, stebėjome ramų gulbių, ančių šeimynų gyvenimą, besirūpinančia maistu vikruolę voveraitę…
Nors pavargę, bet laimingi, pilni įspūdžių, vakare grįžome namo į Kėdainius. Ilgam išliks atmintyje šauniai ir prasmingai praleista diena. Ačiū mūsų rektorei Gražinai Jedemskienei už įsimintiną kelionę.
Emilija Lelevičienė, Senojo Kėdainių TAU klausytoja
