Spalio 21 d. įvyko dar vienas mokymo programos „Gebėti (susi)kalbėti – (susi)pažinti – su(si)tarti“ renginys Senajame Kėdainių TAU. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pravedė paskaitą – diskusiją „Protestantizmo sala katalikiškoje LDK. Škotai ir vokiečiai Kėdainiuose“, o Aberdyno universiteto (Škotija) absolventės Viktorijos Jedemskytės pasakojimą „Vice versa XXI a. – lietuvaičiai Škotijoje“ stebėjome aktų salės ekrane.
I dalis: Daugelis žmonių, išgirdę, kad Kėdainiuose gyveno škotai, nustemba. Dar labiau, kai sužino, kad XVII a. II ketvirtyje – XVIII a. viduryje jų mieste galėjo būti apie 200-300. Šaltiniuose rasta apie 120 skirtingų škotiškų pavardžių. Mūsų miete jie pasirodė apie 1630 metus. Viena iš priežasčių – pirkliams reikėjo naujų rinkų. Sąlygos kurti ir plėtoti verslą buvo itin palankios: 1627 m. Kristupas II Radvila paskelbė privilegiją, kuri leido laisvai atvykti į miestą ir jame kurtis. Valdant protestantiškosios Radvilų giminės Biržų-Dubingių šakos kunigaikščiams Kristupui ir Jonušui Radviloms, Kėdainiai XVII a. tapo svarbiausiu šios konfesijos centru lietuviškose LDK žemėse.
Kėdainių škotai buvo išsilavinusi ir gana turtinga bendruomenė. Atvykėliai stengėsi išlaikyti savo bendruomenę, tačiau dažnai turtingi škotų pirkliai vesdavo vietinių kalvinų dukteris ir taip įsiliedavo į miesto visuomeninį gyvenimą. Išsilavinę škotai tapo gimnazijos dėstytojais, jų dėka dalis Kėdainių jaunuolių turėjo galimybę studijuoti Edinburgo ir Oksfordo universitetuose. Daugelis škotų užėmė aukščiausias pareigas: jie buvo burmistrais (miesto meras), pvz. Jurgis Andersonas, Jurgis Bebetas, magistrato (miesto tarybos) nariais, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais, kaip broliai Arnetai; Kėdainių gimnazijos rektorius Tomas Ramza ir, aišku, garsėjo kaip puikūs ir sąžiningi pirkliai, pvz. Jokūbas Grėjus, tie patys Arnetai. Nuo XVIII a. pradžios karo, bado bei maro epidemijos škotai ėmė trauktis iš Kėdainių, jų išvykimą dar labiau paspartino stiprėjanti katalikybė.
Kėdainių škotų bendruomenė paliko tikrai ryškų pėdsaką mūsų miesto istorijoje: daugelis senamiesčio pastatų mena tolimosios Škotijos gyventojus, jų gyvenimo būdą, kultūros bruožus. Tai Evangelikų reformatų bažnyčia (anuomet vadinama katedra arba naująja) su kunigaikščių Radvilų mauzoliejumi, rotušė, Šviesioji gimnazija, pirklių Arnetų namai, burmistro J. Anderseno namas, pirklio J. Grėjaus namas, J. Beneto karčema.
Nuo XVII a. vidurio gana gausi buvo ir vokiečių liuteronų bendruomenė. 1652 m. privilegija JonušasRadvila į Kėdainius pakviečia vokiečių pirklius ir amatininkus. Vokiečiai ima kurtis Jonušavos priemiestyje. Ten jie 1679 m. pasistato mūrinę evangelikų liuteronų bažnyčią. Tuo metu Kėdainiuose gyveno ir dirbo garsus medicinos ir filosofijos daktaras Adomas Freitagas (palaidotas liuteronų bažnyčioje), Kėdainių pašto viršininkas ir medicinos daktaras Frydrichas Kaneinis. Bendruomenė sustiprėjo XIX amžiuje, ją garsino pirkliai, amatininkai, gydytojai ir vaistininkai. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 138 liuteronai, iš jų 99 buvo vokiečiai. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui daug vokiečių tautybės liuteronų išvyko į tėvynę, likusieji jų pėdomis pasekė karo pabaigoje.
Daugiau informacijos: www.kedainiumuziejus.lt https://www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus
II dalis. 1990 metų kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir ypač 2004 metų gegužės 1d. tapus visateise Europos Sąjungos nare vyko atvirkštinis procesas: lietuvių emigracija bei aukštojo mokslo studijos Vakarų Europoje, Didžiojo Britanijoje. Nemaža dalis lietuvaičių pasinaudojo galimybe nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą Anglijoje, Škotijoje. Apie savo ketverių metų patirtį pasakojo Škotijoje, Aberdyno universitete, nuo 2010 metų biomediciną studijavusi kėdainietė Viktorija Jedemskytė.
Kodėl pasirinktas Aberdyno universitetas? Tai vienas seniausių universitetų Europoje (pirmą kartą paminėtas 1495 m.). Medicinos ir biomedicinos studijoms, projektams, tyrinėjimams skiriamas didelis finansavimas, kokybiškos studijos. Studentai turi puikią galimybę įgyti praktiką universitete esamose laboratorijose, universitetui priklausančioje ligoninėje, o tai užtikrina sėkmingesnį įsidarbinimą ateityje. Virš 10 abiturientų iš Kėdainių rajono tais metais pasirinko įvairias studijas būtent Aberdyne.
2010 m. kovo mėnesį Lietuvoje jau buvo susikūrusi būsimų Aberdyno universiteto studentų draugija. Rūpinimasis vienų kitais, pagalba, nuolatinis tarpusavio ryšys palengvino susirasti gyvenamąją vietą, darbą, kuris buvo neišvengiamas, kaip pragyvenimo šaltinis, ir, apskritai, ištverti gyvenimą svetur, toli nuo namų. Be to, tiek universitete, tiek pačiame Aberdyno mieste atsirado draugų škotų, kurie noriai padėdavo bet kokiu klausimu. Kartu pabūti, paatostogauti pakviesdavo net šeimos narius iš Lietuvos.
Aberdyno universitete studijuoja jaunimas iš įvairių pasaulio šalių. Todėl išėjimas iš komforto zonos, gyvenimas savarankiškai toli nuo Lietuvos, tarptautinė patirtis, kitų kultūrų, įvairių nuomonių pažinimas padeda labiau pažinti save, užgrūdina ir praturtina, o tai padeda sėkmingiau susirasti darbą, įsitvirtinti gyvenime.
Užsimezgusios draugystės Škotijoje tęsiasi ir dabar. Prieš porą metų susikūrė lietuvaičių, studijavusių Aberdyno universitete, draugija „From Aberdeen to Lithuania“. Vienas iš draugijos susitikimų vyko 2023 m. rugsėjo mėn. Britų ambasadoje Vilniuje. Lietuvoje pagerėjusios gyvenimo sąlygos, noras būti arčiau artimųjų, šeimos, ypač karti COVID-19 karantino patirtis, paskatino daugelį grįžti į Lietuvą ir čia kurti tolesnį savo gyvenimą, pritaikyti įgytas žinias.
Gražina Jedemskienė, Senojo Kėdainių TAU rektorė
